Pirmosios minutės po nelaimės – kas svarbiausia
Kavos puodelis, vanduo, sultys ar kitas skystis ant klaviatūros – tai viena iš dažniausių kompiuterio gedimų priežasčių, su kuria susiduria tiek namų vartotojai, tiek biuro darbuotojai. Pirmoji reakcija paprastai būna panaši: panika, keiksmažodžiai ir mintis „viskas, reikės pirkti naują”. Bet sustokime – situacija tikrai ne visada tokia tragiška, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Svarbiausia taisyklė po apipylimo – kuo greičiau atjungti kompiuterį nuo elektros tinklo. Jei tai nešiojamas kompiuteris, ištraukite maitinimo laidą ir, jei įmanoma, išimkite bateriją. Kiekviena sekundė čia svarbi, nes elektros srovė ir skystis kartu sukuria trumpąjį jungimą, kuris gali padaryti daug didesnę žalą nei pats skystis. Nekreipkite dėmesio į tai, kad kompiuteris dar veikia – išjunkite jį nedelsiant, net jei tuo metu saugojote svarbų dokumentą.
Po to nešiojamą kompiuterį apverskite „galva žemyn” arba pastatykite į V formą, kad skystis galėtų išsitekėti, o ne prasiskverbti giliau į vidų. Stacionarų kompiuterį geriausia paguldyti ant šono taip, kad skystis galėtų ištekėti pro ventiliacijos angas. Tai nėra laikas bandyti iš karto patikrinti, ar viskas veikia – kantrybė dabar gali sutaupyti šimtus eurų.
Kas vyksta kompiuterio viduje po apipylimo
Kad suprastume, ar kompiuterį galima išgelbėti, svarbu žinoti, kas iš tikrųjų vyksta, kai skystis patenka ant elektronikos. Pats vanduo ar kava nėra pagrindinis priešas – didžiausia problema yra elektros srovė, kuri per skystį patenka ten, kur neturėtų. Tai sukelia trumpuosius jungimus, kurie gali sudeginti mikroschemų kelius, procesorių, atmintį ar kitus komponentus.
Tačiau ne viskas taip baisu. Jei kompiuteris buvo išjungtas greitai, didelė tikimybė, kad rimtesnių pažeidimų nėra. Problema kyla vėliau – kai skystis pradeda džiūti, jis palieka nuosėdas. Kava, sultys ar gazuotas gėrimas palieka lipnų sluoksnį, kuris gali sukelti koroziją arba sutrumpinti kontaktus tarp elektroninių komponentų. Vanduo, ypač kietasis, taip pat palieka mineralų nuosėdas.
Cukrus yra ypač pavojingas – jis ne tik lipnus, bet ir higroskopiškas, tai reiškia, kad traukia drėgmę iš oro. Net jei kompiuteris iš pradžių atrodo išdžiūvęs ir veikia, po kelių dienų ar savaičių cukraus likučiai gali sukelti problemų. Todėl tiesiog palaukti, kol viskas išdžius, dažniausiai nėra geriausias sprendimas.
Ką galite padaryti patys namuose
Jei esate bent šiek tiek techniškai įgudęs ir turite reikiamus įrankius, kai kuriuos veiksmus galite atlikti patys. Pirmiausia, jei apipylėte nešiojamą kompiuterį, pabandykite nuimti apatinį dangtelį. Daugelyje šiuolaikinių modelių tai nėra sudėtinga – reikia atsukti kelis varžtus. Taip galėsite įvertinti, kiek skysčio pateko į vidų ir kur jis susikaupė.
Jei matote skysčio lašų ant komponentų, galite juos atsargiai nuvalyti švariu, neplauku paliekančiu audiniu arba specialiais elektronikos valymui skirtais servetėlėmis. Niekada nenaudokite įprastų popierinių rankšluosčių – jie palieka plaukus ir gali sukelti daugiau problemų. Izopropilo alkoholis (bent 90% koncentracijos) yra puikus valiklis elektronikai, nes greitai garuoja ir nesuardo komponentų.
Klaviatūrą galima pabandyti išvalyti nuėmus klavišus. Daugelyje mechaninių klaviatūrų tai paprasta – klavišai tiesiog atsispaudžia. Nešiojamųjų kompiuterių klaviatūros yra sudėtingesnės, bet kai kuriuose modeliuose jas galima pakeisti kaip atskirą komponentą, ir tai kainuoja gerokai pigiau nei naujas kompiuteris. Internete galite rasti savo modelio klaviatūros keitimo instrukcijas – YouTube pilnas tokių vadovų.
Tačiau atminkite – jei kompiuteris dar yra garantijoje, savarankiškas ardymas ją panaikins. Taip pat, jei nejaučiate pasitikėjimo savo gebėjimais, geriau nerizikuokite. Neatsargus elgesys gali padaryti daugiau žalos nei naudos, o tada tikrai teks pirkti naują įrenginį.
Kada verta kreiptis į specialistus
Yra situacijų, kai profesionalų pagalba yra būtina. Jei apipylėte didelį kiekį skysčio, jei tai buvo lipnus ar cukringas gėrimas, arba jei kompiuteris po apipylimo veikė dar kelias minutes – tikrai verta nueiti į servisą. Profesionalūs technikai turi ultragarsinių vonelių, specialių valiklių ir patirties, kaip išardyti sudėtingiausius įrenginius nepažeidžiant jų.
Serviso kaina paprastai svyruoja nuo 30 iki 100 eurų už diagnostiką ir valymą, priklausomai nuo kompiuterio tipo ir darbo sudėtingumo. Tai gali atrodyti daug, bet palyginkite su naujo kompiuterio kaina – skirtumas akivaizdus. Be to, gerų specialistų paslaugos dažnai apima ir garantiją atliktam darbui.
Pasirinkdami servisą, ieškokite ne tik pigiausio varianto. Paskaitykite atsiliepimus, paklauskite pažįstamų rekomendacijų. Geras servisas turėtų pasiūlyti nemokamą ar nebrangią diagnostiką ir tik po jos pateikti tikslią remonto kainą. Jei jums iš karto sako „reikia keisti pagrindinę plokštę už 300 eurų” net neišardę kompiuterio – ieškokite kito serviso.
Kokie komponentai dažniausiai nukenčia ir kiek kainuoja jų keitimas
Ne visi kompiuterio komponentai vienodai jautrūs skysčiui. Klaviatūra yra pirmoji gynybos linija – ji surenka didžiąją dalį skysčio ir dažnai būna vienintelis nukentėjęs komponentas. Nešiojamojo kompiuterio klaviatūros keitimas paprastai kainuoja nuo 20 iki 80 eurų, priklausomai nuo modelio. Tai tikrai priimtina kaina, palyginti su naujo kompiuterio įsigijimu.
Jei skystis prasiskverbė giliau, gali nukentėti pagrindinė plokštė. Tai jau rimtesnis atvejis, nes pagrindinės plokštės keitimas gali kainuoti nuo 150 iki 500 eurų, priklausomai nuo kompiuterio modelio. Tačiau ne visada reikia keisti visą plokštę – kartais pakanka išvalyti ir pakeisti kelis sudegintuš komponentus, o tai kainuoja gerokai mažiau.
Kietasis diskas ar SSD paprastai yra gerai apsaugoti ir retai nukenčia nuo skysčio, nebent jo buvo labai daug. Tai gera žinia, nes tai reiškia, kad jūsų duomenys greičiausiai išliko sveiki. Atmintis (RAM) taip pat gana atspari – dažnai pakanka ją išvalyti ir išdžiovinti. Procesorius ir vaizdo plokštė yra santykinai saugūs, nes paprastai yra uždengti aušintuvais.
Stacionarių kompiuterių atveju situacija paprastai geresnė, nes komponentai yra labiau atskiri vienas nuo kito. Jei apipylėte stacionarų kompiuterį, dažniausiai galima pakeisti tik nukentėjusį komponentą – klaviatūrą, maitinimo bloką ar net pagrindinę plokštę, kuri stacionariems kompiuteriams yra pigesnė nei nešiojamiesiems.
Prevencija – kaip apsisaugoti nuo nelaimių
Žinoma, geriausias gydymas yra prevencija. Yra keletas paprastų būdų, kaip sumažinti riziką apipilti kompiuterį. Pirmiausia – niekada nelaikykite gėrimų šalia kompiuterio. Atrodo akivaizdu, bet kaip dažnai mes visi tai darome? Jei jau būtinai norite gerti prie kompiuterio, naudokite puodelius ar butelius su dangteliais, kurie sumažina išsiliejimo riziką.
Nešiojamiesiems kompiuteriams galite įsigyti specialias silikonines klaviatūros apsaugas. Jos kainuoja vos kelias eurus ir gali apsaugoti nuo nedidelių skysčio kiekių. Tiesa, ne visiems patinka jausmas rašant per tokią apsaugą, bet tai tikrai veiksminga apsauga. Taip pat yra specialios kompiuterių stalo padėklos su iškilusiomis kraštais, kurios gali sulaikyti išsiliejusį skystį.
Jei dirbate su ypač brangia įranga, apsvarstykite draudimo galimybę. Kai kurios draudimo kompanijos siūlo elektronikos draudimą, kuris padengia ir mechaninę žalą, įskaitant skysčio pažeidimus. Tai ypač aktualu tiems, kurie dažnai dirba viešose vietose ar keliauja su kompiuteriu.
Reguliarus duomenų atsarginių kopijų darymas taip pat yra svarbi prevencijos dalis. Net jei kompiuterį pavyks išgelbėti, kartais duomenys gali būti prarasti. Debesų saugyklos, išoriniai kietieji diskai ar automatinės atsarginės kopijos gali išgelbėti ne tik nuo skysčio pažeidimų, bet ir nuo daugelio kitų nelaimių.
Kada tikrai reikia pirkti naują ir kaip priimti sprendimą
Yra situacijų, kai remontas tikrai nėra ekonomiškai naudingas. Jei jūsų kompiuteriui jau 5-7 metai ar daugiau, jis ir taip greičiausiai jau nebeatitinka šiuolaikinių reikalavimų. Jei remonto kaina viršija 50-60% naujo panašių parametrų kompiuterio kainos, tikrai verta apsvarstyti naują įrenginį.
Taip pat atsižvelkite į tai, kokie komponentai nukentėjo. Jei reikia keisti pagrindinę plokštę senesnio modelio kompiuteryje, rasti tinkamą dalį gali būti sudėtinga ir brangu. Kartais paprasčiau ir pigiau nusipirkti naują kompiuterį nei medžioti retas dalis senam modeliui.
Jei kompiuteris buvo apipiltas labai agresyviu skysčiu (pvz., gazuotu gėrimu ar alkoholiniu kokteiliu su daug cukraus), ir jis veikė dar ilgai po to, kol pastebėjote problemą, korozija gali būti tokia plati, kad remontas būtų neįmanomas arba labai brangus. Tokiais atvejais servisas paprastai iš karto pasakys, kad geriau ieškoti naujo įrenginio.
Priimant sprendimą, būtina įvertinti ir savo poreikius. Galbūt tai gera proga atnaujinti kompiuterį į galingesnį modelį, jei jau seniai apie tai galvojote? Arba priešingai – jei naudojate kompiuterį tik interneto naršymui ir dokumentų rašymui, galbūt verta investuoti į pigesnį naują įrenginį nei brangiai remontuoti seną?
Kai skystis pasidaro jūsų sąjungininku – išmoktos pamokos
Apipiltas kompiuteris nėra automatiškai nuosprendis pirkti naują įrenginį. Dauguma tokių situacijų gali būti išspręstos greitai reaguojant ir teisingai elgiantis. Greitas išjungimas, tinkamas išdžiovinimas ir, jei reikia, profesionalus valymas gali išgelbėti net labai rimtai atrodančias situacijas.
Statistika rodo, kad apie 60-70% apipiltų kompiuterių gali būti sėkmingai suremontuoti, jei imamasi tinkamų veiksmų per pirmąsias valandas. Tai reiškia, kad daugiau nei pusė tokių atvejų nesibaigia nauju pirkimu. Žinoma, rezultatas labai priklauso nuo skysčio tipo, kiekio ir to, kaip greitai buvo reaguota.
Svarbu suprasti, kad kiekviena situacija yra unikali. Tas pats kiekis vandens gali visiškai sunaikinti vieną kompiuterį ir beveik nepadaryti žalos kitam, priklausomai nuo to, kur tiksliai jis pateko. Todėl niekada nereikėtų iš anksto nusiteikti pesimistiškai – diagnostika yra vienintelis būdas tiksliai sužinoti, kokia situacija.
Ir galiausiai, net jei šį kartą jums pasisekė ir kompiuteris išgyveno, leiskite šiai situacijai būti pamoka. Pakeiskite savo įpročius, investuokite į prevenciją ir darykite reguliarias atsargines kopijas. Kompiuteris – tai tik įrankis, bet duomenys ir darbas, kuris jame saugomas, dažnai yra neįkainojami. Kartais išpiltas puodelis kavos gali tapti geriausiu priminiu apie tai, kaip svarbu rūpintis savo įranga ir duomenimis.
