Kodėl verta pažinti savo Volvo aušinimo sistemą
Volvo automobiliai nuo seno garsėja patikimumu ir ilgaamžiškumu, tačiau net ir šie švedų inžinerijos stebuklai nėra amžini. Viena iš sistemų, kuri dažniausiai reikalauja dėmesio po kelių eksploatacijos metų, yra variklio aušinimo sistema. Daugelis savininkai mano, kad tai – sudėtinga ir paslaptinga mechanizmo dalis, kurią geriau palikti profesionalams. Tiesą sakant, supratę pagrindinius principus ir turėdami elementarių įrankių, galite ne tik sutaupyti gražų pinigą, bet ir geriau pažinti savo automobilį.
Aušinimo sistema – tai ne tik radiatorius ir aušinimo skystis. Tai sudėtinga dalių visuma, kur kiekvienas elementas atlieka svarbų vaidmenį. Termostatas reguliuoja temperatūrą, vandens siurblys užtikrina skysčio cirkuliaciją, žarnelės transportuoja aušinimo skystį, o radiatorius jį atvėsina. Kai kurios Volvo modelių serijos turi papildomų niuansų – pavyzdžiui, turbinuoti varikliai dažnai turi papildomus aušinimo kontūrus, o naujesnės modifikacijos gali turėti elektroninius termostatų valdymo mechanizmus.
Kada laikas susirūpinti: simptomai, kurių negalima ignoruoti
Pirmieji ženklai, kad kažkas negerai su aušinimo sistema, dažnai būna subtilūs. Temperatūros rodyklė prietaisų skydelyje gali pradėti šokinėti – tai klasikinis termostato gedimo požymis. Jei pastebite, kad variklis ilgiau įšyla arba, priešingai, pernelyg greitai pasiekia darbo temperatūrą, tikrai verta patikrinti termostatą.
Aušinimo skysčio nutekėjimas – kitas dažnas reiškinys. Volvo automobiliuose, ypač vyresniuose nei dešimties metų, plastikinis radiatorius ir žarnelės tampa trapios. Pastebėjote žalsvą ar rausvą klanus po automobilio? Tai beveik tikrai aušinimo skystis. Kartais nutekėjimas būna sunkiai pastebimas – skystis gali garuoti ant karšto variklio, palikdamas tik specifinį kvapą ir baltus garų debesis.
Keistas triukšmas iš variklio skyriaus taip pat gali signalizuoti problemas. Vandens siurblio guoliai susidėvi ir pradeda cypti ar ūžti. Šis garsas dažniausiai stiprėja kartu su variklio apsukų skaičiumi. Kai kurie Volvo savininkai aprašo šį garsą kaip panašų į tolimą lėktuvo ūžesį. Ignoruoti tokio garso tikrai neverta – sugedęs vandens siurblys gali sukelti rimtą variklio perkaitimą.
Baltų dūmų iš išmetimo vamzdžio atsiradimas gali reikšti, kad aušinimo skystis patenka į degimo kameras. Tai jau rimta problema, dažniausiai susijusi su galvutės tarpinės gedmu. Tokiu atveju paprastai pastebėsite ir aušinimo skysčio lygio kritimą be matomų nutekėjimų, o alyvoje gali atsirasti putų ar keisto emulsijos pavidalo mišinio.
Įrankiai ir pasiruošimas darbui
Prieš imantis darbo, svarbu tinkamai pasiruošti. Jums reikės standartinio įrankių rinkinio – veržliarakčių komplekto, plokščiagalvių ir kryžminių atsuktuvo, replių. Volvo dalys automobiliuose dažnai naudojamos, Torx tipo varžtai, todėl turėkite atitinkamų antgalių rinkinį. Dinamometrinis raktas pravers, jei keičiate vandens siurblį ar termostatą – šios detalės turi būti priveržtos tiksliai nurodytu momentu.
Būtinai įsigykite tinkamą indą aušinimo skysčiui surinkti. Volvo sistemoje telpa nuo šešių iki dešimties litrų skysčio, priklausomai nuo modelio ir variklio tipo. Niekada neišpilkite seno aušinimo skysčio į kanalizaciją ar ant žemės – jis nuodingas ir kenkia aplinkai. Daugelyje miestų veikia specialios atliekų surinkimo vietos, kur galite atiduoti seną skystį.
Saugumas – ne tuščias žodis. Aušinimo sistema veikia po slėgiu, o skystis gali būti labai karštas. Niekada neatidenkite radiatorius dangtelio, kai variklis karštas – galite rimtai nusiplikyti. Palaukite bent valandą po variklio išjungimo. Mūvėkite apsaugines pirštines ir akinius, ypač dirbdami po automobiliu.
Termostato keitimas: dažniausias remontas
Termostatas Volvo varikliuose paprastai tarnauja apie 80-120 tūkstančių kilometrų, nors tai labai priklauso nuo eksploatacijos sąlygų. Mieste, kur variklis dažnai dirba tuščiąja eiga kamščiuose, termostatas susidėvi greičiau. Keitimas nėra sudėtingas, tačiau reikalauja kruopštumo.
Pirmiausia reikia nuleisti dalį aušinimo skysčio. Daugelyje Volvo modelių radiatorius apačioje yra specialus kranelis arba galite tiesiog atjungti apatinę žarną. Termostatas paprastai yra pritvirtintas prie variklio bloko dviem ar trimis varžtais. Kai kuriuose modeliuose jis integruotas į plastmasinį korpusą kartu su jutikliais – tokiu atveju keičiama visa mazgo konstrukcija.
Svarbus niuansas – tarp termostato ir variklio bloko būtinai naudokite naują tarpinę. Niekada nepakartotinai nenaudokite senosios, net jei ji atrodo gerai. Volvo rekomenduoja naudoti originalias tarpines arba kokybiškas analogas. Kai kurie meistrai mėgsta tepti tarpinę plonu silikono sluoksniu, bet tai neprivaloma, jei tarpinė nauja ir kokybiška.
Po termostato įmontavimo sistemą reikia pripildyti aušinimo skysčiu ir išorinti. Oro burbulai sistemoje – dažna problema, kuri gali sukelti netolygų aušinimą ir netgi perkaitimą. Volvo automobiliai turi specialius orinti skirtas ventiliukus – paprastai jie yra aukščiausioje sistemos vietoje, dažnai prie termostato korpuso ar šildymo radiatorius žarnų. Atsukite šiuos ventiliukus, kol pradės bėgti skystis be oro burbulų.
Vandens siurblio problemos ir jų sprendimas
Vandens siurblys – tai aušinimo sistemos širdis. Volvo varikliuose jis gali būti varinamas diržu arba grandinės. Diržu varinami siurbliai paprastai prieinamesni keitimui, tačiau grandinės varinami dažnai tarnauja ilgiau. Deja, kai grandinės varinamas siurblys sugenda, darbas būna sudėtingesnis ir brangesnis.
Klasikinis vandens siurblio gedimo požymis – skysčio nutekėjimas iš specialaus drenažinio angos. Ši anga skirta tam, kad skystis nepatektų į guolius. Jei pastebėjote drėgmę ar lašus po šios angos, siurblys greičiausiai jau nebetarnauja. Kitas požymis – laisvas ar sustriginėjantis skriemulys. Nuėmę diržą, pabandykite pajudinti skriemulį – jis turėtų sukti lygiai, be jokio laisvumo.
Keičiant vandens siurblį, dažnai rekomenduojama pakeisti ir paskirstymo diržą bei įtempiklį, jei jūsų Volvo turi diržinę pavaros sistemą. Tai logiškas sprendimas – jau atlikote didžiąją darbo dalį, o šios detalės kainuoja santykinai nedaug. Volvo penkių cilindų varikliuose vandens siurblys yra priekinėje variklio dalyje, o šešių cilindų – dažnai šone, kas šiek tiek apsunkina priėjimą.
Montuojant naują siurblį, būtinai naudokite naują tarpinę ir rekomenduojamą sandariklį. Kai kurie siurbliai komplekte turi visus reikalingus sandarinimo elementus, bet ne visi. Veržlės turi būti priveržtos kryžminiu būdu, palaipsniui didinant priveržimo momentą. Tai užtikrina tolygų tarpinės suspaudimą ir išvengiama deformacijų.
Žarnelės ir jų jungtys: nepamirštas elementas
Guminės aušinimo sistemos žarnelės – tai dažnai neįvertinama aušinimo sistemos dalis. Volvo automobiliuose naudojamos kokybiškos žarnelės, tačiau ir jos po dešimties metų ar daugiau tampa kietos, prarandžia elastingumą ir gali sutrūkinėti netikėčiausiu momentu. Ypač pažeidžiamos vietos – ten, kur žarnelės lenkiamos arba liečiasi su karštomis variklio dalimis.
Patikrinti žarnelių būklę nesudėtinga. Apžiūrėkite jas vizualiai – ieškokite įtrūkimų, patinimų, kietos ar lipnios paviršiaus tekstūros. Suspaudę žarnelę pirštais, turėtumėte pajusti elastingumą. Jei žarnelė kieta kaip medis arba, priešingai, pernelyg minkšta ir putli, ją reikia keisti. Ypatingą dėmesį skirkite žarnelių sujungimo vietoms su metaliniais antgaliais – čia dažniausiai atsiranda nutekėjimų.
Keičiant žarneles, būtinai naudokite naujus spaustukus. Volvo naudoja įvairių tipų spaustukus – nuo paprastų spyruoklinių iki specialių vienkartinių. Kai kurie naujesni modeliai turi greito sujungimo jungtis, kurios turi specialų fiksavimo mechanizmą. Atjungiant tokias jungtis, reikia specialaus įrankio arba bent jau suprasti, kaip jos veikia – kitaip galite jas pažeisti.
Montuojant naujas žarneles, įsitikinkite, kad jos tinkamai užmautos ant antgalių – paprastai yra specialūs žymėjimai arba iškyšos, kurie rodo teisingą įmontavimo gylį. Spaustukus užveržkite tvirtai, bet ne per daug – pernelyg stiprus priveržimas gali pažeisti žarnelę. Po visko paleiskite variklį ir atidžiai stebėkite, ar nėra nutekėjimų.
Radiatorius ir jo priežiūra
Volvo radiatoriai paprastai patikimi, tačiau ir jie turi savo silpnąsias vietas. Vyresniuose modeliuose dažnai naudojami radiatoriai su plastikiniais šoniniais bakais, kurie laikui bėgant tampa trapūs. Ypač pažeidžios vietos – kur plastmasė jungiasi su aliuminio šerdimi. Čia dažnai atsiranda plyšių, ypač jei sistema buvo eksploatuojama su per dideliu slėgiu arba netinkamu aušinimo skysčiu.
Radiatorius gali būti užsikimšęs iš vidaus arba iš išorės. Išorinis užsikimšimas – tai purvas, vabzdžiai, žiedadulkės tarp plonų plokštelių. Tai trukdo oro srautui ir mažina aušinimo efektyvumą. Reguliarus plovimas švelniu vandens srovės sraute iš vidaus (iš variklio pusės) padeda išlaikyti gerą aušinimo efektyvumą. Tik niekada nenaudokite didelio slėgio plovimo – galite sulenkti plonutes plokšteles.
Vidinis užsikimšimas atsiranda dėl korozijos produktų, nuosėdų ar netinkamo aušinimo skysčio naudojimo. Jei maišote skirtingų tipų aušinimo skysčius arba naudojate vandenį vietoj specialaus skysčio, radiatorius viduje gali apsitraukti nuosėdomis. Tokiu atveju padeda sistemos plovimas specialiomis priemonėmis, bet kartais reikia keisti patį radiatorių.
Keičiant radiatorių, atkreipkite dėmesį į aušinimo ventiliatoriaus būklę. Daugelyje Volvo modelių ventiliatorius tvirtinamas prie radiatorius, todėl tai gera proga patikrinti jo būklę. Elektrinis ventiliatorius turėtų suktis lygiai, be jokių keistų garsų. Patikrinkite ir temperatūros jutiklį, kuris įjungia ventiliatorių – jis dažnai įmontuotas radiatorius apačioje.
Aušinimo skysčio pasirinkimas ir sistemos priežiūra
Ne visi aušinimo skysčiai vienodi, ir tai ypač svarbu Volvo automobiliams. Švedų gamintojas rekomenduoja naudoti tam tikro tipo skysčius, kurie suderinami su aliuminio ir kitų metalų detalėmis. Paprastai tai etilenglikolio pagrindu pagaminti skysčiai su specialiais priedais, kurie apsaugo nuo korozijos ir putų susidarymo.
Volvo rekomenduoja keisti aušinimo skystį kas 4-5 metus arba kas 150 tūkstančių kilometrų. Tačiau praktika rodo, kad intensyviai eksploatuojamuose automobiliuose geriau tai daryti dažniau. Skystis laikui bėgant praranda savo apsaugines savybes, net jei vizualiai atrodo gerai. Galite įsigyti specialių testų juostelių, kurios parodo skysčio būklę ir pH lygį.
Maišant skirtingų spalvų ar tipų skysčius, galite sukelti cheminę reakciją, kuri sukels nuosėdas ar net gelifikaciją. Jei nežinote, koks skystis buvo naudotas anksčiau, geriausia visiškai išplauti sistemą ir pripildyti naujo, rekomenduojamo tipo skysčio. Volvo paprastai naudoja mėlyną arba žalią skystį, priklausomai nuo modelio ir metų.
Koncentracija taip pat svarbi. Dauguma skysčių parduodami arba gatavi naudoti, arba koncentruotu pavidalu, kurį reikia maišyti su vandeniu. Standartinė proporcija – 50/50, kuri užtikrina apsaugą nuo užšalimo iki maždaug -37°C. Lietuvos klimatui tai visiškai pakankama. Jei gyvenate šiltesniame regione, galite naudoti mažesnę koncentraciją, bet niekada nemažinkite jos žemiau 30% – skystis neteks antikorozinių savybių.
Kai viskas padaryta: patikrinimas ir galutiniai štrichai
Po bet kokių darbų su aušinimo sistema būtina kruopščiai viską patikrinti. Pirmiausia įsitikinkite, kad visi spaustukų ir varžtų sujungimai tvirtai priveržti. Pripildykite sistemą aušinimo skysčiu iki reikiamo lygio – paprastai išsiplėtimo bakelyje yra MIN ir MAX žymės. Nepamirškite, kad lygis tikrinamas šaltoje sistemoje.
Paleiskite variklį ir leiskite jam įšilti iki darbo temperatūros. Stebėkite temperatūros rodyklę prietaisų skydelyje – ji turėtų pakilti iki normalios darbo temperatūros ir išlikti stabili. Kai termostatas atsidaro, turėtumėte pajusti, kaip apatinė radiatorius žarna tampa karšta – tai reiškia, kad skystis cirkuliuoja per radiatorių. Ventiliatorius turėtų įsijungti, kai temperatūra pasiekia tam tikrą ribą.
Atidžiai apžiūrėkite visas jungtis ir sandarinimo vietas, ieškodami nutekėjimų. Kartais nedideli nutekėjimai pasirodo tik tada, kai sistema įkaista ir slėgis padidėja. Jei pastebėjote bet kokį nutekėjimą, nedelsdami išjunkite variklį ir pašalinkite problemą. Geriau praleisti papildomą valandą dabar nei vėliau spręsti rimtesnes problemas.
Po bandomojo važiavimo dar kartą patikrinkite aušinimo skysčio lygį. Dažnai po pirmojo įšilimo ir aušimo ciklo lygis šiek tiek nukrenta – tai normalu, nes oro burbulai išeina iš sistemos. Papildykite iki reikiamo lygio jei reikia. Sekančias kelias dienas reguliariai tikrinkite lygį ir stebėkite temperatūros rodyklę – jei viskas gerai, galite džiaugtis sėkmingai atliktu darbu.
Aušinimo sistema nėra kažkas paslaptingo ar nepasiekiamo. Su tinkamais įrankiais, kantrybe ir šiek tiek techninių žinių, daugelį darbų galite atlikti patys. Tai ne tik sutaupys pinigų, bet ir suteiks pasitikėjimo savimi bei geresnį supratimą, kaip veikia jūsų Volvo. Svarbiausia – neskubėti, atidžiai sekti kiekvieną žingsnį ir neignoruoti net mažiausių detalių. Gerai prižiūrima aušinimo sistema užtikrins, kad jūsų automobilis tarnaus ilgai ir patikimai, kaip ir pridera tikram Volvo.
