Kodėl kompiuterio vidus nelieka švarus
Turbūt daugelis esate pastebėję, kaip greitai namuose kaupiasi dulkės – ant baldų, po lova, už spintelių. Tą patį galima pasakyti ir apie kompiuterio vidų. Tik čia problema daug rimtesnė nei estetika. Kompiuterio aušinimo sistema veikia kaip dulkių siurblys – ventiliatoriai traukia orą iš aplinkos, kartu su juo patekdamos ir smulkios dulkių dalelės, gyvūnų plaukai, cigarečių dūmų likučiai ir kitos nešvaros.
Kaune, kaip ir bet kuriame mieste, oro kokybė nėra ideali. Ypač senamiestyje ar prie pagrindinių gatvių, kur transporto srautai intensyvūs. Visa tai atsispindi ir jūsų kompiuterio viduje. Per keletą mėnesių radiatoriai, ventiliatoriai ir kiti komponentai gali būti padengti storu dulkių sluoksniu, kuris trukdo normaliai cirkuliuoti orui.
Įdomu tai, kad daugelis žmonių reguliariai valo savo automobilį, keičia oro filtrus, bet apie kompiuterio vidų visiškai pamiršta. O juk šis įrenginys dažnai dirba 8-12 valandų per dieną, kartais ir ilgiau. Ventiliatoriai sukasi tūkstančius kartų per minutę, pumpuodami orą per sistemą. Natūralu, kad nešvaros kaupiasi sparčiai.
Kaip suprasti, kad laikas valyti
Kompiuteris retai kada tiesiogiai jums pasakys „valykit mane”, bet jis tikrai duoda ženklus. Pirmasis ir akivaizdiausias – padidėjęs triukšmas. Jei anksčiau beveik negirdėjote savo kompiuterio, o dabar jis pradėjo ūžti kaip lėktuvas kylantis, tai aiškus signalas. Ventiliatoriai, apkrauti dulkėmis, turi suktis greičiau, kad išlaikytų normalią temperatūrą.
Kitas požymis – kompiuterio lėtėjimas be akivaizdžios priežasties. Kai procesorius perkaista, jis automatiškai sumažina savo greitį (tai vadinama „throttling”), kad apsisaugotų nuo gedimo. Rezultatas – programos lėčiau atsidaro, žaidimai stringa, vaizdo montažas trunka amžinybę.
Staigūs išsijungimai taip pat gali būti susijęs su perkaitimu. Modernūs kompiuteriai turi apsaugos mechanizmus – kai temperatūra pasiekia kritinę ribą, sistema tiesiog išsijungia. Tai geriau nei sudegęs procesorius, bet tikrai ne normalus darbo režimas.
Dar vienas svarbus ženklas – mėlynas ekranas (BSOD) arba kitos klaidos. Nors jos gali turėti įvairių priežasčių, perkaitimas yra viena dažniausių. Ypač jei klaidos atsiranda atliekant resursus reikalaujančias užduotis – žaidžiant, renderinant vaizdo įrašus ar dirbant su dideliais failais.
Kas nutinka, jei ignoruojate problemą
Daugelis žmonių mąsto: „Na, truputį ūžia, bet veikia – kam čia kažką daryti?” Problema ta, kad situacija tik blogėja. Dulkės kaupiasi eksponentiškai – kuo daugiau jų yra, tuo daugiau naujų prilimpa. Tai kaip sniego gniūžtė – pradžioje maža, bet riedėdama auga.
Ilgalaikis perkaitimas trumpina komponentų gyvavimo laiką. Procesorius, vaizdo plokštė, maitinimo blokas – visi šie komponentai yra projektuoti veikti tam tikroje temperatūrų riboje. Kai ji viršijama, elektroniniai komponentai degraduoja greičiau. Jei normaliai procesorius gali tarnauti 10-15 metų, perkaitęs – gal 3-5.
Kaune, kur vasaros gali būti karštos, o daugelio butų vėdinimo sistemos nėra idealios, problema dar aktualesnė. Kai lauke 30 laipsnių, o kambaryje – 27, o kompiuterio viduje dėl užsikimšusių radiatorių – 95, tai tikrai ne gerai. Ypač jei dirbate iš namų ir kompiuteris kraunamas intensyviai.
Be to, remontas ar komponentų keitimas kainuoja daug brangiau nei profilaktinis valymas. Naujas procesorius ar vaizdo plokštė gali kainuoti šimtus eurų, o valymas – dešimtis. Matematika paprasta.
Ar galima valyti pačiam
Teoriškai – taip, praktiškai – priklauso. Jei turite stacionarų kompiuterį, nebijote atidaryti šoninio dangčio ir turite bent minimalų supratimą apie tai, kas viduje, galite pamėginti. Jums reikės suspausto oro balionėlio (parduodami elektronikos parduotuvėse), šiek tiek kantrybės ir atsargumo.
Tačiau yra keletas niuansų. Pirma, reikia žinoti, kaip teisingai pūsti orą – ne per arti, ne per stipriai, tam tikra kryptimi. Antra, kai kurie komponentai yra jautrūs statinei elektrai. Trečia, nešiojamieji kompiuteriai yra daug sudėtingesni – juos išardyti ir vėl surinkti be patirties gali būti sudėtinga.
Kaune yra nemažai žmonių, kurie mėgino valyti patys ir… padarė blogiau. Pavyzdžiui, per stipriai pūtė orą tiesiai į ventiliatorių, kuris sukosi per greitai ir sugedo. Arba išjungė kažkokį laidą ir paskui nežinojo, kur jį prijungti atgal. Arba tiesiog išsigando, pamatę, kiek daug visokių laidų ir komponentų viduje.
Dar vienas dalykas – profesionalus valymas nėra tik dulkių nupūtimas. Tai apima ir termopastos keitimą (ypač svarbu senesniems kompiuteriams), ventiliatorių patikrinimą, oro filtų valymą ar keitimą, laidų tvarkymą, kad geriau cirkuliuotų oras. Visa tai reikalauja žinių ir patirties.
Kaip dažnai reikia valyti sistemą
Universalaus atsakymo nėra – priklauso nuo daugelio faktorių. Jei gyvūnų neturite, nerūkote patalpose, kompiuteris stovi ant stalo (ne ant grindų), o kambarys reguliariai vėdinamas – galbūt pakaks kartą per metus. Tai būtų idealus scenarijus.
Tačiau realybė dažnai kitokia. Jei turite šunį ar katę, ypač ilgaplaukę veislę, dulkės ir plaukai kaupiasi dvigubai greičiau. Kaune daug kas gyvena senuose pastatuose, kur vėdinimo sistemos nėra arba veikia prastai. Jei kompiuteris stovi ant grindų (o ten dulkių koncentracija didžiausia), situacija dar blogesnė.
Žaidimų entuziastams ir tiems, kas naudoja kompiuterį intensyviam darbui (vaizdo montažui, 3D modeliavimui, programavimui su daug virtualių mašinų), rekomenduojama valyti kas 6 mėnesių. Ypač prieš vasarą – kad sistema būtų pasirengusi karščiams.
Įdomus faktas: rūkantieji turėtų valyti dar dažniau – kas 3-4 mėnesius. Cigarečių dūmai palieka lipnų sluoksnį ant komponentų, prie kurio dulkės prilimpa dar greičiau. Be to, nikotino nuosėdos gali būti korozinės ir pažeisti elektroninius komponentus.
Ką siūlo Kauno specialistai
Kaune yra nemažai įmonių ir individualių meistrų, siūlančių kompiuterių valymo paslaugas. Kainos svyruoja priklausomai nuo darbo apimties ir įrenginio tipo. Paprastas stacionaraus kompiuterio išvalymas gali kainuoti nuo 15 iki 30 eurų. Nešiojamųjų valymas dažnai brangesnis – nuo 25 iki 50 eurų, nes reikia daugiau laiko ir kruopštumo.
Profesionalus valymas paprastai apima: kompiuterio išardymą, visų komponentų nupūtimą suspaustu oru, ventiliatorių valymą (kartais net išmontuojant ir sutepant), termopastos keitimą ant procesoriaus ir vaizdo plokštės, oro filtrų valymą ar keitimą, sistemos surinkimą ir testavimą.
Kai kurios įmonės siūlo papildomas paslaugas: laidų tvarkymą (cable management), papildomų ventiliatorių montavimą, temperatūrų stebėjimo programų įdiegimą. Tai gali būti naudinga, jei turite galingą žaidimų kompiuterį ar darbo stotį.
Svarbu pasirinkti patikimą meistrą. Kaune, kaip ir visur, yra ir gerų specialistų, ir tokių, kurie daro paviršutiniškai. Perskaitykite atsiliepimus internete, paklauskite pažįstamų. Geras ženklas – jei meistras paaiškina, ką konkrečiai darys, parodo nuotraukas prieš ir po valymo, suteikia bent minimalią garantiją.
Prevencija – geriau nei gydymas
Nors reguliarus profesionalus valymas svarbus, yra dalykų, kuriuos galite daryti patys tarp valymų. Pirma – stengtis, kad kompiuteris stovėtų švarioje vietoje. Jei įmanoma, ne ant grindų, o ant stalo ar specialios lentynėlės. Taip jis surinks mažiau dulkių.
Antra – reguliariai vėdinkite patalpą. Geras oro judėjimas padeda ne tik jums kvėpuoti, bet ir kompiuteriui. Vasarą, kai labai karšta, galite net nukreipti ventiliatorių į kompiuterį (bet ne tiesiai į vidų per angas – tai gali sukelti problemų).
Trečia – jei turite gyvūnų, dažniau valykite namus. Šukuokite augintinį lauke ar balkone, ne prie kompiuterio. Naudokite oro valytuvus – jie sumažina dulkių kiekį ore, o kartu ir kompiuteryje.
Ketvirta – jei jūsų kompiuterio korpusas turi nuimamus dulkių filtrus, galite juos periodiškai išimti ir išplauti vandeniu. Tai užtrunka 5 minutes, bet gali žymiai pratęsti laiką tarp profesionalių valymų. Tik nepamirškite gerai išdžiovinti prieš grąžinant atgal.
Penkta – stebėkite temperatūras. Yra nemokamų programų (pvz., HWMonitor, Core Temp), kurios rodo procesoriu, vaizdo plokštės ir kitų komponentų temperatūras. Jei pastebite, kad jos kyla, nors darbo krūvis nepasikeitė – laikas valyti.
Kai valymas tampa investicija, o ne išlaida
Grįžtant prie pradžios – kompiuterio aušinimo sistemos valymas nėra prabanga ar nereikalinga išlaida. Tai investicija į įrangos ilgaamžiškumą, stabilų veikimą ir savo nervų ramybę. Ypač Kaune, kur klimatas mūsų ne visada lepina, o daugelis gyvena sąlygose, kur dulkių susikaupia sparčiau nei norėtųsi.
Pagalvokite: už 20-30 eurų kartą per metus galite užtikrinti, kad jūsų kelių šimtų ar net tūkstančio eurų vertės įranga veiktų optimaliai. Kad žaidimai nestrigtų pačioje įdomiausioje vietoje, kad darbo projektas nedingtų dėl staigaus išsijungimo, kad vasarą nereikėtų kentėti kompiuterio ūžesio.
Taip, galite bandyti valyti patys, jei jaučiatės pasitikintys. Bet jei abejojate, geriau patikėkite profesionalams. Kaune jų tikrai netrūksta, o paslaugos kaina nėra tokia didelė, kad verta būtų rizikuoti. Ypač jei kalbame apie nešiojamąjį kompiuterį, kurio išardymas be patirties gali baigtis liūdnai.
Galiausiai, nepamirškite, kad švarus kompiuteris – tai ne tik techninė būklė, bet ir psichologinis komfortas. Kai žinai, kad tavo įranga tvarkinga, kad ji veikia optimaliai, dirbi ar žaidi ramiau. O tai, tiesą sakant, neįkainojama.
