Kai kompiuteris ima gyventi savo gyvenimą
Turbūt kiekvienas esame patyrę tą nemalonų jausmą, kai kompiuteris staiga pradeda lėtėti, keistai garsėti arba visai atsisako bendradarbiauti. Dažniausiai tai nutinka pačiu netinkamiausiu momentu – prieš svarbią prezentaciją, ruošiant mokesčių deklaraciją ar tiesiog žiūrint mėgstamą serialą. Gera žinia ta, kad didžioji dalis kompiuterių problemų yra visiškai išvengiamos, jei žinai, ko saugotis.
Per daugelį metų dirbdamas su kompiuteriais pastebėjau, kad tie patys gedimai kartojasi vėl ir vėl. Žmonės daro tas pačias klaidas, o vėliau stebi, kodėl jų technologijos neveikia taip, kaip turėtų. Šiame straipsnyje pasidalinsiu penkiomis dažniausiomis kompiuterių gedimų priežastimis ir, svarbiausia, papasakosiu, kaip jų išvengti.
Dulkės – tylus kompiuterio žudikas
Kai žmonės galvoja apie kompiuterių gedimus, dulkės paprastai nėra pirmasis dalykas, kuris šauna į galvą. Tačiau tikrovė tokia, kad kaupiantis dulkėms kompiuterio viduje, jos tampa viena iš pagrindinių perkaitimo ir gedimų priežasčių.
Kompiuteris veikia kaip dulkių siurblys – jo ventiliatoriai nuolat traukia orą iš aplinkos, o kartu su juo ir dulkes. Per keletą mėnesių šios dulkės kaupiasi ant ventiliatorių, radiatoriaus, vaizdo plokštės ir kitų komponentų. Rezultatas? Pablogėjęs oro cirkuliavimas, padidėjusi temperatūra ir galiausiai – komponentų gedimas.
Ypač pažeidžiami yra nešiojami kompiuteriai. Jų kompaktiška konstrukcija reiškia, kad net nedidelė dulkių sankaupa gali sukelti rimtų problemų. Esu matęs nešiojamų kompiuterių, kurių ventiliatoriai buvo tiesiog užkimšti dulkių sluoksniu – kaip vilnonis pledas.
Kaip to išvengti? Pirma, bent kartą per pusmetį išvalykite kompiuterį. Stacionariam kompiuteriui tai padaryti paprasčiau – atidarykite šoninį dangtelį ir atsargiai išpūskite dulkes suslėgtu oru. Galite nusipirkti specialių balelių su suslėgtu oru kompiuterių technikoje ar elektronikos parduotuvėse. Nešiojamiems kompiuteriams gali prireikti profesionalios pagalbos, ypač jei reikia išardyti korpusą.
Antra, stenkitės laikyti kompiuterį švaresnėje aplinkoje. Jei turite naminius gyvūnus, jų plaukai yra ypač problemiški. Nedėkite kompiuterio ant kilimo ar grindų – ten dulkių koncentracija didžiausia. Ir niekada, girdite, niekada nerūkykite šalia kompiuterio – nikotino dervos kartu su dulkėmis sukuria lipnų sluoksnį, kurį beveik neįmanoma nuvalyti.
Virusai ir kenkėjiškos programos – šiuolaikinė rykštė
Nors apie virusus kalbama jau dešimtmečius, žmonės vis dar krenta į tas pačias spąstus. Kenkėjiškos programos šiandien yra sudėtingesnės nei bet kada anksčiau, o jų pasekmės gali būti katastrofiškos – nuo pavogtos asmeninės informacijos iki visiškai užšifruotų failų.
Dažniausias būdas, kaip virusai patenka į kompiuterį, yra per el. paštą ir nesaugius atsisiuntimus. Žmonės vis dar spaudžia ant įtartinų nuorodų, atsisiunčia „nemokamas” programas iš abejotinų šaltinių ir ignoruoja saugumo įspėjimus. Esu matęs žmonių, kurie turėjo po kelias dešimtis kenkėjiškų programų savo kompiuteriuose ir net nesuprato, kodėl jų kompiuteris veikia taip lėtai.
Apsisaugoti nuo virusų nėra sudėtinga, bet reikia disciplinos. Visų pirma, įsidiekite patikimą antivirusinę programą ir reguliariai ją atnaujinkite. Windows Defender, kuris ateina su Windows 10 ir 11, yra visiškai pakankamas daugumai naudotojų – nebūtina mokėti už brangias alternatyvas, nebent turite specifinių poreikių.
Svarbu suprasti, kad jokia antivirusinė programa neapsaugos jūsų nuo pačių savęs. Jei atsisiunčiate programas iš torrentų ar abejotinų svetainių, rizikuojate. Jei spaudžiate ant nuorodų el. laiškuose nuo nežinomų siuntėjų, rizikuojate. Jei išjungiate saugumo įspėjimus, nes jie „erzina”, rizikuojate.
Dar vienas svarbus patarimas – reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą ir programas. Daugelis virusų išnaudoja senus saugumo pažeidžiamumus, kurie jau seniai pataisyti naujesnėse versijose. Kai Windows prašo atnaujinti sistemą, neatiděliokite to savaitėms.
Kietojo disko gedimas – kai dingsta visa informacija
Kietasis diskas yra vienas iš labiausiai pažeidžiamų kompiuterio komponentų. Tradiciniai mechaniniai diskai (HDD) turi judančias dalis, kurios galiausiai nusidėvi. Net naujesni SSD diskai, nors ir patikimesni, turi ribotą įrašymo ciklų skaičių.
Problema ta, kad kietojo disko gedimas dažnai ateina netikėtai. Žinoma, būna perspėjamųjų ženklų – keisti garsai, lėtėjantis veikimas, dingantys failai – bet daugelis žmonių juos ignoruoja, kol būna per vėlu. O kai diskas sugenda, dažniausiai kartu dingsta ir visa informacija.
Esu matęs žmonių, kurie prarado metų darbo rezultatus, šeimos nuotraukas, svarbius dokumentus – viską, nes nedarė atsarginių kopijų. Kai kurie bandė atgauti duomenis profesionaliai, bet tai kainuoja šimtus ar net tūkstančius eurų, ir rezultatas negarantuotas.
Kaip apsisaugoti? Pirmiausia – darykite atsargines kopijas. Tai nėra pasiūlymas, tai būtinybė. Naudokite 3-2-1 taisyklę: turėkite tris kopijas, dviejuose skirtinguose laikmenų tipuose, vieną iš jų laikykite ne namuose. Praktiškai tai gali reikšti: originalus failas kompiuteryje, kopija išoriniame diske ir kopija debesyje (Google Drive, Dropbox ar panašiai).
Antra, stebėkite disko būklę. Windows turi įmontuotą įrankį, kuris gali patikrinti disko sveikatą. Taip pat yra nemokamų programų kaip CrystalDiskInfo, kurios gali įspėti apie būsimus gedimus. Jei matote perspėjimus, nedelsdami pakeiskite diską.
Trečia, elkitės su kompiuteriu atsargiai. Nešiojamus kompiuterius nemėtykite, nenešiokite įjungtų su mechaniniais diskais. Staigūs smūgiai gali sugadinti disko paviršių ir sukelti duomenų praradimą.
Maitinimo problemos – kai elektra tampa priešu
Daugelis žmonių nesupranta, kaip svarbus stabilus elektros tiekimas kompiuteriui. Įtampos šuoliai, elektros tinklo triukšmai ir staigūs išsijungimai gali rimtai pakenkti kompiuterio komponentams, ypač maitinimo blokui, pagrindinei plokštei ir kieto disko duomenims.
Lietuvoje elektros tinklas paprastai gana stabilus, bet problemos vis tiek pasitaiko. Vasaros audrų metu žaibai gali sukelti įtampos šuolius. Senesniuose namuose elektros instaliacijos gali būti prastos kokybės. O kai kuriose vietovėse elektros kokybė tiesiog nėra ideali.
Mačiau situacijų, kai žmonės prarado brangius kompiuterius dėl vieno žaibo smūgio. Dar liūdniau, kai tai nutinka dėl to, kad buvo galima lengvai apsisaugoti. Maitinimo blokas gali sudegti, pagrindinė plokštė gali sugesti, o kartais sugenda ir kiti komponentai.
Sprendimas yra paprastas ir nebrangus. Pirma, niekada nejunkite kompiuterio tiesiog į sieninį lizdą. Naudokite bent jau įtampos šuolių apsaugą turintį prailgintuvą. Geri prailgintuvai su apsauga kainuoja nuo 20-30 eurų ir gali išgelbėti jūsų kompiuterį.
Dar geriau – įsigykite nepertraukiamo maitinimo šaltinį (UPS). Tai nėra tik didelėms įmonėms – namų naudotojams skirti UPS įrenginiai kainuoja nuo 80-100 eurų ir suteikia dvigubą apsaugą. Pirma, jie filtruoja elektros tinklą ir apsaugo nuo įtampos šuolių. Antra, jei išjungiama elektra, jie suteikia kelias minutes laiko normaliai išjungti kompiuterį ir išsaugoti darbą.
Ypač svarbu turėti UPS, jei jūsų vietovėje dažnai būna elektros tiekimo sutrikimų arba jei dirbate su svarbiais duomenimis. Staigus išsijungimas gali ne tik sugadinti nesaugotą darbą, bet ir pažeisti failų sistemą ar net sugadinti kietąjį diską.
Perkaitimas – kai kompiuteris virsta krosnimi
Temperatūra yra kritiškai svarbi kompiuterio komponentų ilgaamžiškumui ir stabilumui. Kai kompiuteris perkaista, procesorius ir vaizdo plokštė automatiškai lėtina savo veikimą (tai vadinama „throttling”), kad sumažintų temperatūrą. Jei tai nepadeda, kompiuteris tiesiog išsijungia, kad apsisaugotų nuo gedimo.
Ilgalaikis perkaitimas žymiai sutrumpina komponentų gyvavimo laiką. Procesorius, kuris turėtų veikti 10 metų, gali sugesti po 3-4, jei nuolat veikia per aukštoje temperatūroje. Tai ypač aktualu nešiojamiems kompiuteriams, kurie ir taip turi ribotą vėsinimo galimybę.
Dažniausia perkaitimo priežastis, be jau minėtų dulkių, yra bloga ventiliacija. Žmonės stato kompiuterius į uždaras spintas, uždengia ventiliacijos angas, stato nešiojamus kompiuterius ant minkštų paviršių kaip lovos ar sofos. Visa tai trukdo oro cirkuliacijai ir sukelia perkaitimą.
Kita problema – išdžiūvusi terminė pasta. Tarp procesoriaus ir radiatoriaus yra specialios pastos sluoksnis, kuris padeda perduoti šilumą. Per keletą metų ši pasta išdžiūsta ir praranda efektyvumą. Tai ypač aktualu nešiojamiems kompiuteriams, kurie dažnai niekada nebūna aptarnaujami.
Kaip apsisaugoti nuo perkaitimo? Visų pirma, užtikrinkite gerą ventiliaciją. Stacionarus kompiuteris turėtų stovėti vietoje, kur yra pakankamai vietos oro cirkuliacijai – bent 10-15 cm nuo sienų. Nešiojamas kompiuteris turėtų stovėti ant kieto, lygaus paviršiaus. Jei dažnai naudojate jį ant lovos, įsigykite specialią aušinimo padėklą.
Stebėkite temperatūras. Yra nemokamų programų kaip HWMonitor ar Core Temp, kurios rodo komponentų temperatūras. Procesorius ramybės būsenoje turėtų būti apie 30-40°C, apkrovus – iki 70-80°C. Jei temperatūros viršija 85-90°C, turite problemą.
Jei kompiuteris senesnis nei 3-4 metai ir pastebite temperatūrų kilimą, gali būti laikas pakeisti terminę pastą. Tai nesudėtinga procedūra stacionariam kompiuteriui, bet nešiojamam geriau kreiptis į specialistą. Nauja terminė pasta gali sumažinti temperatūras 10-20 laipsnių.
Programinės įrangos chaosas – kai sistema tampa šiukšlynu
Ne visi kompiuterių gedimai yra aparatiniai. Dažnai problema slypi programinėje įrangoje – operacinėje sistemoje, tvarkyklėse ar įdiegtose programose. Per laiką sistema tampa vis lėtesnė, nestabilesnė ir problematiškesnė.
Tai nutinka dėl kelių priežasčių. Pirma, žmonės įdiegia vis daugiau programų, daugelis jų paleidžiamos kartu su sistema ir vartoja resursus fone. Antra, kaupiasi laikinų failų, registro įrašų ir kitų šiukšlių. Trečia, programos ir tvarkyklės atnaujinamos nesuderintai, kartais sukeldamos konfliktus.
Esu matęs kompiuterių, kurie turėjo šimtus programų, iš kurių naudojamos buvo gal dešimt. Kiekviena programa užima vietą, daugelis veikia fone, kai kurios net seka jūsų veiklą ir siunčia duomenis. Rezultatas – lėtas, nestabilus kompiuteris, nors aparatinė įranga gali būti visiškai gera.
Kita problema – pasenusios arba netinkamos tvarkyklės. Tvarkyklės yra programos, kurios leidžia operacinei sistemai bendrauti su aparatine įranga. Senos tvarkyklės gali sukelti nestabilumą, o netinkamos – net visišką sistemos gediją. Ypač svarbu turėti tinkamas vaizdo plokštės, pagrindinės plokštės ir tinklo adapterio tvarkykles.
Kaip išlaikyti sistemos švarumą? Pirma, reguliariai peržiūrėkite įdiegtas programas ir ištrinkite tas, kurių nenaudojate. Windows nustatymuose eikite į „Apps” ir peržiūrėkite sąrašą. Jei neatpažįstate programos ar nežinote, kam ji skirta, paieškokite informacijos internete prieš trindami.
Antra, apribokite programas, kurios paleidžiamos su sistema. Windows 10 ir 11 turi Task Manager skiltį „Startup”, kur galite matyti ir valdyti, kas paleidžiama įjungus kompiuterį. Išjunkite viską, ko jums nereikia iš karto po įjungimo.
Trečia, naudokite įmontuotus Windows valymo įrankius. „Disk Cleanup” gali išvalyti laikinuosius failus, o „Storage Sense” gali tai daryti automatiškai. Nebūtinai naudoti trečiųjų šalių „optimizavimo” programas – jos dažnai daro daugiau žalos nei naudos.
Ketvirta, laikykite tvarkykles atnaujintas, bet būkite atsargūs. Windows Update paprastai atnaujina pagrindines tvarkykles automatiškai. Vaizdo plokštės tvarkykles geriau atnaujinti tiesiogiai iš gamintojo svetainės (NVIDIA, AMD ar Intel). Vengkite automatinių tvarkyklių atnaujinimo programų – jos dažnai įdiegia netinkamas versijas.
Kai prevencija tampa įpročiu, ne užduotimi
Žinote, kas įdomiausia? Daugelis žmonių skiria daugiau dėmesio savo automobilio priežiūrai nei kompiuterio, nors kompiuteriu naudojasi kasdien, o automobiliu gal kelias valandas per savaitę. Automobiliui darome reguliarų techninį aptarnavimą, keičiame alyvą, tikriname padangas. O kompiuteris? Jis tiesiog turi veikti, kol staiga nustoja.
Tiesą sakant, kompiuterio priežiūra nėra sudėtinga ar laiko reikalaujanti. Kartą per pusmetį išvalyti dulkes – 15 minučių. Kartą per mėnesį peržiūrėti įdiegtas programas – 10 minučių. Nustatyti automatines atsargines kopijas – vieną kartą, ir jos veiks pačios. Tai nėra didelis įsipareigojimas, bet gali sutaupyti šimtus eurų ir daugybę nervų.
Svarbiausia suprasti, kad kompiuteris nėra magiška dėžutė, kuri veiks amžinai be jokios priežiūros. Tai sudėtingas įrenginys su mechaninėmis ir elektroninėmis dalimis, kurios nusidėvi, programine įranga, kuri gali sugesti, ir duomenimis, kurie gali dingti. Bet su tinkama priežiūra ir sveiku protu, jūsų kompiuteris gali patikimai tarnauti daugelį metų.
Pradėkite nuo paprastų dalykų. Šį savaitgalį išvalykite kompiuterį nuo dulkių. Peržiūrėkite, kokios programos paleidžiamos su sistema. Patikrinkite, ar turite atsarginę kopiją svarbiausių failų. Įsitikinkite, kad naudojate įtampos šuolių apsaugą. Tai užtruks gal valandą, bet jausiitės ramiau žinodami, kad jūsų kompiuteris ir duomenys yra apsaugoti.
Ir atminkite – geriausia apsauga nuo kompiuterių gedimų yra ne brangiausias antivirusas ar galingiausias kompiuteris, o jūsų pačių dėmesys ir rūpestis. Kompiuteris, už kurį rūpinamasi, atsilygina ilgu ir patikimu tarnavimu. O tai, galų gale, ir yra tai, ko visi norime.
